- atvėsis
- ãtvėsis sm. (1) Š; PK103, MT266, atvėsỹs (3b); vėsa, vėsumas: Geras ãtvėsis, čia vėjis papučia J. Vakarinis ãtvėsis KI6. Vėjelis neša atvėsį BŽ259. Lietuvos karščiai tai tik atvėsỹs prieš Afrikos karščius Krsn. | Vargstąs žmogutėlis tyko ãtvėsio, pagalbos, palengvinimo BPII105. | prk.: Tavo kraujas mus išganė, dūšioms atvėsį davė Mž444.
Dictionary of the Lithuanian Language.
